35.141. Nội Căn Do Nhân (2)
Ajjhattadukkhahetusutta
“Cakkhuṁ, bhikkhave, dukkhaṁ.
Yopi hetu yopi paccayo cakkhussa uppādāya, sopi dukkho.
Dukkhasambhūtaṁ, bhikkhave, cakkhu kuto sukhaṁ bhavissati …pe…
jivhā dukkhā.
Yopi hetu, yopi paccayo jivhāya uppādāya, sopi dukkho.
Dukkhasambhūtā, bhikkhave, jivhā kuto sukhā bhavissati …pe…
mano dukkho.
Yopi hetu yopi paccayo manassa uppādāya, sopi dukkho.
Dukkhasambhūto, bhikkhave, mano kuto sukho bhavissati.
Evaṁ passaṁ …pe…
nāparaṁ itthattāyā’ti pajānātī”ti.
Aṭṭhamaṁ.
SC 1“Bhikkhus, the eye is suffering. The cause and condition for the arising of the eye is also suffering. As the eye has originated from what is suffering, how could it be happiness?
SC 2“The ear is suffering…. The mind is suffering. The cause and condition for the arising of the mind is also suffering. As the mind has originated from what is suffering, how could it be happiness?
SC 3“Seeing thus … He understands: ‘… there is no more for this state of being.’”
“Cakkhuṁ, bhikkhave, dukkhaṁ.
Yopi hetu yopi paccayo cakkhussa uppādāya, sopi dukkho.
Dukkhasambhūtaṁ, bhikkhave, cakkhu kuto sukhaṁ bhavissati …pe…
jivhā dukkhā.
Yopi hetu, yopi paccayo jivhāya uppādāya, sopi dukkho.
Dukkhasambhūtā, bhikkhave, jivhā kuto sukhā bhavissati …pe…
mano dukkho.
Yopi hetu yopi paccayo manassa uppādāya, sopi dukkho.
Dukkhasambhūto, bhikkhave, mano kuto sukho bhavissati.
Evaṁ passaṁ …pe…
nāparaṁ itthattāyā’ti pajānātī”ti.
Aṭṭhamaṁ.